Skaitmeninis žemėlapis

Pasirinkite pagal šalį:

Graikija

Nacionalinis

Biosophy

Verslas

„Biosophy“ – novatoriška Graikijos bendrovė, kuri yra labai įsipareigojusi tvariai praktikai, užėmė nišą maisto atliekų tvarkymo srityje. Puikiai suprasdama žalingą maisto atliekų poveikį aplinkai, „Biosophy“ puikiai teikia išsamias konsultacines paslaugas įvairių pramonės šakų įmonėms. Jos kompetencija – vadovauti įmonėms įgyvendinant veiksmingas atliekų mažinimo strategijas, kurios ne tik padeda sutaupyti nemažai lėšų, bet ir atitinka etines bei aplinkosaugos vertybes.

Glaudžiai bendradarbiaudama su įmonėmis, „Biosophy“ neapsiriboja tradiciniais atliekų tvarkymo metodais ir gilinasi į jų procesų subtilybes, kad nustatytų tobulintinas sritis. Atlikdami kruopščią analizę ir optimizaciją, jie kuria specialiai pritaikytus sprendimus, kurie ne tik sumažina maisto atliekų susidarymą, bet ir racionalizuoja veiklą, didindami efektyvumą visoje vertės grandinėje.

Pripažindama žinių sklaidos galią,
„Biosophy“ plečia savo poveikį ne tik konsultavimo paslaugomis. Jie aktyviai pasisako už asmenų ir organizacijų švietimą ir įgalinimą taikyti tvaraus maisto praktiką. Siūlydama specializuotas mokymo programas ir rengdama mokomuosius seminarus, „Biosophy” suteikia dalyviams reikiamų priemonių ir žinių, kad jie galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl atliekų mažinimo, išsaugojimo ir atsakingo vartojimo.

Pasaulyje, kuriame vis dažniau susiduriama su netvarios praktikos pasekmėmis, „Biosophy“ yra vilties švyturys, įkvepiantis įmones ir asmenis imtis aktyvių veiksmų siekiant tvaresnės ateities.

Tarptautinė

Food4all

Programėlė

Graikoje sukurta, inovatyvi „Food4all“ programėlė tapo permaininga priemone kovojant su maisto švaistymu ir tuo pat metu vartotojams siūlo prieinamą ir patogų sprendimą. Taikydama novatorišką metodą, „Food4all“ sujungia asmenis su dalyvaujančiais restoranais ir kavinėmis, siūlančiomis perteklinį maistą su didelėmis nuolaidomis.

Programėlės veikimo principas paprastas, tačiau paveikus: išgelbėti visiškai gerą maistą, kuris kitu atveju būtų iššvaistytas, ir nukreipti jį tiems, kuriems jis gali būti naudingas. Užpildžiusi atotrūkį tarp maisto įstaigų ir vartotojų, „Food4all“ išnaudoja didžiulį maisto pertekliaus potencialą ir paverčia jį vertingu ištekliu, užuot leidusi be reikalo išmesti.

„Food4all“ poveikis toli gražu neapsiriboja tik finansine nauda, kurią ji teikia vartotojams. Aktyviai naudodamiesi programėle asmenys tampa aktyviais pasaulinės kovos su maisto švaistymu dalyviais ir prisideda prie tvaresnės ir teisingesnės ateities kūrimo. Patogi programėlės sąsaja leidžia sklandžiai naršyti ir rinktis perteklinį maistą, taip skatindama savarankiškumo ir bendruomenės įsitraukimo jausmą.

Nacionalinis

Graikijos nacionalinis atliekų tvarkymo planas

Veiksmų planas

Graikija, laikydamasi Europos Sąjungos (ES) direktyvų, pademonstravo savo įsipareigojimą veiksmingai tvarkyti atliekas ir parengė išsamius nacionalinius atliekų tvarkymo planus. Šie planai, kuriuose išdėstytos įvairios strategijos, tikslai ir priemonės, specialiai pritaikytos įvairiems atliekų tvarkymo aspektams spręsti, ypač daug dėmesio skiriant opiai maisto atliekų problemai.

Įgyvendindama šiuos kruopščiai parengtus planus, Graikija siekia skatinti žiedinės ekonomikos mąstyseną ir sumažinti atliekų susidarymą visoje šalyje. Šiuose planuose išdėstytos strategijos apima daugybę iniciatyvų, tokių kaip atliekų prevencija, pakartotinis naudojimas, perdirbimas ir energijos atgavimas. Laikydamasi kompleksinio požiūrio, Graikija siekia optimizuoti atliekų tvarkymo praktiką kiekviename atliekų gyvavimo ciklo etape.

Neatsiejamas šių nacionalinių atliekų tvarkymo planų aspektas – maisto atliekų mažinimas. Pripažindama dideles maisto atliekų pasekmes aplinkai ir visuomenei, Graikija nustatė konkrečius tikslus ir gaires šiai opiai problemai spręsti.

Nacionalinis

Boroume

NVO

„Boroume“ Graikijoje gerai žinoma ne pelno siekianti organizacija, tapo maisto atliekų mažinimo ir maisto gelbėjimo srityje pirmaujančia organizacija, kurios tikslas – mažinti atotrūkį tarp maisto pertekliaus ir tų, kuriems jo reikia. Puikiai suprasdama maisto švaistymo socialines ir aplinkosaugines pasekmes, „Boroume“ sukūrė tvirtą bendradarbiavimo tinklą, į kurį įtraukė įvairias suinteresuotąsias šalis, įskaitant įmones, maisto gamintojus ir atsidavusius savanorius.

Pagrindinė „Boroume“ pastangų esmė – sujungti maisto perteklių su asmenimis ir labdaros organizacijomis, kurioms jis gali būti naudingas. Strategiškai bendradarbiaudama su įmonėmis ir maisto gamintojais, „Boroume“ naudoja jų perteklinius maisto išteklius, užtikrindama, kad puikiai valgomi ir maistingi patiekalai nenueitų perniek. Šiomis bendromis pastangomis ne tik prisidedama prie žmonių, kuriems trūksta maisto, gerovės, bet ir kovojama su dabartinėje maisto sistemoje įsišaknijusiu švaistymu.

Nacionalinis

Zero Waste Greece

Inicatyva

„Zero Waste Greece“ – novatoriška iniciatyva, kuriai vadovauja WWF Graikija, – yra žiedinės ekonomikos principų ir atliekų mažinimo skatinimo priešakyje, ypatingą dėmesį skiriant kovai su maisto švaistymu. Įsitikinusi, kad tvarią ateitį galima pasiekti permainingais veiksmais, „Zero Waste Greece“ imasi įvairiapusio požiūrio, apimančio informuotumo didinimą, švietimą ir atstovavimą, siekiant reikšmingų pokyčių.

Jų pastangų pagrindas – įsipareigojimas keisti visuomenės požiūrį į atliekas, ypač maisto, ir jų tvarkymą. Organizacija „Zero Waste Greece“ naudojasi savo platforma, kad skleistų žinias ir didintų informuotumą apie žalingą maisto atliekų poveikį aplinkai ir visuomenei. Aiškindami stulbinančią statistiką ir toli siekiančias pasekmes, jie įgalina asmenis, bendruomenes ir įmones imtis aktyvių atliekų mažinimo priemonių.

Nacionalinis

Klimakarpos

Iniciatyva

„Klimakarpos“ – novatoriška iniciatyva, skirta panaudoti žemės ūkio produktų pertekliaus potencialą ir skatinti tvarų maisto sistemos kūrimą. Iniciatyvai vadovauja žinomas Atėnų žemės ūkio universiteto. Jų siekis – užkirsti kelią maisto švaistymui strategiškai bendradarbiaujant su ūkininkais, gamintojais ir vartotojais bei kuriant naujoviškus tinklus ir platformas.

Suprasdami, kad pertekliniai žemės ūkio produktai labai prisideda prie maisto švaistymo, „Klimakarpos“ aktyviai bendradarbiauja su ūkininkais ir gamintojais, siekiant problemą spręsti iš esmės. Iniciatyva padeda nustatyti perteklinius augalus ir ieškoti alternatyvių jų panaudojimo būdų, užuot juos išmetus. Toks aktyvus požiūris ne tik padeda ūkininkams sumažinti ekonominius nuostolius, bet ir prisideda prie bendro maisto švaistymo mažinimo žemės ūkio sektoriuje.

Svarbiausias „Klimakarpos“ siekis – kurti tinklus ir platformas, kurios palengvina perteklinių žemės ūkio produktų keitimąsi bei jų perskirstymą.

Vietinis

Love Food Hate Waste

Iniciatyva

Atėnų ir Attikos viešbučių asociacija vadovauja pavyzdinei iniciatyvai, kuria siekiama kovoti su maisto švaistymu viešbučių ir svetingumo sektoriuje. Pripažįstant, kad maisto atliekų poveikis aplinkai ir ekonomikai šioje pramonės šakoje yra didelis, programa imasi aktyvių veiksmų, kad sumažintų atliekų susidarymą ir skatintų tvarią praktiką. Taikant visapusišką metodą, apimantį mokymus, rekomendacijas ir strateginį įgyvendinimą, iniciatyva įgalina viešbučius įgyvendinti veiksmingas strategijas, kaip sumažinti maisto švaistymą ir optimizuoti savo veiklą.

Šios programos pagrindas – įsipareigojimas suteikti viešbučiams reikiamų žinių ir priemonių, kad jie galėtų spręsti daugialypę maisto atliekų problemą. Per specialiai pritaikytas mokymo programas ir seminarus viešbučių darbuotojai mokomi apie atliekų mažinimo, atsakingo maisto tvarkymo svarbą ir naujoviškus maisto atliekų prevencijos būdus. Tobulinant darbuotojų įgūdžius ir sąmoningumą, šia iniciatyva diegiama atskaitomybės kultūra ir skatinamos bendros pastangos kovojant su maisto švaistymu.

Regioninis

AGRofood sustainable gOalS

Projektas

Graikijos „Erasmus+“ nacionalinės agentūros projektas yra dinamiška iniciatyva, pagal kurią pirmenybė teikiama intervencinėms priemonėms, siekiančioms skatinti inovacijas, produktyvumą ir konkurencingumą. Ypatingą dėmesį skiriant žemės ūkio ir maisto sektoriui, projekte gilinamasi į tarptautines tvarumo koncepcijas, siekiant įkvėpti jaunus žmones pripažinti maisto pramonę kaip puikų karjeros pasirinkimą. Suteikdamas galimybes kelti dabartinių žemės ūkio ir maisto pramonės darbuotojų kvalifikaciją ir juos pertvarkyti, projektas prisideda prie žmogaus socialinės raidos ir kartu atitinka pasaulinius tikslus. Taikant įvairiapusį požiūrį, projektu siekiama sukurti ekosistemą, kuri skatintų inovacijas, suteiktų daugiau galių darbo jėgai ir skatintų tvarią praktiką žemės ūkio ir maisto produktų srityje. Iniciatyva, mažinanti atotrūkį tarp švietimo ir pramonės poreikių, padeda kurti tvarią ir klestinčią žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus ateitį, kartu sprendžiant neatidėliotinus šių laikų iššūkius.

Regioninis

Hopeland

Projektas

„Hopeland“ prasidėjo nuo ketinimo ir vizijos tapti vieta, kur tėvai ir vaikai trumpą ar ilgesnį laiką kartu gyvena gamtoje ir mokosi įvairių dalykų, siekdami vienybės, gerų santykių, lygybės, abipusės pagarbos ir meilės aplinkai.

„Hopeland“ tapo daugiafunkciniu ūkiu, kuriame galima patirti daugybę skirtingų įspūdžių. Keturios pagrindinės vertybės arba kitaip šios vietos „ramsčiai“ yra aplinka, tradicijos, kultūra ir asmeninis tobulėjimas.

2018 m. Pradžioje „Hopeland“ suėjo antrieji septyneri metai, per kuriuos buvo siekiama stiprinti ryšius su užsieniu, priimti žinių siekiantį jaunimą, dalyvauti įvairiose programose, tokiose kaip „Erasmus+“, Pasaulio mokyklų projektas, moksleivių ir studentų iš Europos ekologinės ekskursijos ir kt.

Regional

FOOD-AWARE - mokymo medžiaga ir vaizdinės švietimo priemonės, skirtos ankstyvajam švietimui apie aplinkos tvarumą ir atsakingą maisto vartojimą

Projektas

„FOOD-AWARE“ – tai Graikijos Nacionalinės agentūros finansuotas projektas, kuriuo siekiama suteikti įvairių Europos šalių vaikams galimybę tapti atsakingais ir sąmoningais maisto produktų vartotojais, mokant jų pedagogus nuo ankstyvo amžiaus šviesti juos daugeliu jautrių temų, kurios sudaro atsakingo vartotojo pagrindą. Vietinė maisto gamyba, maisto atliekos, maisto grandinė, efektyvus išteklių naudojimas: tvarumas ir žiediškumas bei atsakingas maisto vartojimas yra pagrindinės projekto temos.

Nacionalinis

Article 13 Food waste

Įstatymas

Siekiant tikslo užkirsti kelią maisto atliekų susidarymui, parengta speciali maisto atliekų prevencijos priemonių programa, kuri yra Nacionalinės atliekų prevencijos programos dalis. Priemonės, kurių imamasi:

(a) iki 2030 m. sumažinti maisto atliekų susidarymą pirminėje gamyboje, perdirbime ir gamyboje, mažmeninėje prekyboje ir kitose maisto platinimo formose, restoranuose ir viešojo maitinimo įstaigose bei namų ūkiuose, taip pat maisto nuostolius gamybos ir tiekimo grandinėje

(b) skatinti žmonių maistui skirto maisto dovanojimą ir perskirstymą, pirmenybę teikiant žmonių mitybai, o ne naudojimui gyvūnų pašarams, ir perdirbimui į ne maisto produktus.

Vietinis

WASTED FOOD

Gairės

Geresnio maisto tvarkymo vadovas, receptai ir informacija apie maisto švaistymą ir būdus, kaip sumažinti maisto nuostolius ir maisto švaistymą.

Kasmet pasaulyje išmetama beveik 1/3 pagaminamo maisto. Praktiškai tai reiškia, kad apie 1,3 mlrd. tonų maisto nepasiekia mūsų lėkščių, nors galėtų pamaitinti žmones, kuriems jo reikia. Tačiau kiek iš mūsų žino tikrąją atliekų kainą? Nors planetoje pagaminama pakankamai maisto, kad galėtume pamaitinti visus, beveik 1 mlrd. Žmonių badauja, o 34 proc. žemės ir 69 proc. švaraus vandens sunaudojama 30 proc. užauginamų daržovių ir vaisių, kurie ne nepasiekia vartotojų, nes neatitinka išvaizdos kriterijų, keliamų maisto rinkoje. Keturių asmenų šeima Graikijoje kaskart išmeta į šiukšliadėžę apie 120 kg maisto, kurio vertė yra apie 500 eurų.

Vietinis

Maisto atliekos: aplinkos apsaugos ir socialinė problema

Disertacija

Šio mokslinio darbo tema – maisto atliekos ir jų prevencijos būdai. Pirmoje dalyje, trumpai paminėjus tokias apibrėžtis kaip kietosios komunalinės atliekos ir buitinės atliekos, toliau analizuojama maisto atliekų problema ir pristatomos svarbios temos kaip išvengiamos ir neišvengiamos maisto atliekos. Be to, nurodžius Europos bendrijoje ir Graikijoje galiojančią institucinę sistemą, toliau aptariamos maisto atliekų susidarymo priežastys, taip pat pristatomas šalutinis maisto atliekų poveikis aplinkai, visuomenei ir ekonomikai. Be to, straipsnyje taip pat pateikiami būdai, kaip veiksmingai kovoti su atliekomis, kartu pateikiant argumentus, susijusius su maisto atliekų susidarymu, pateikiant nuorodas į įvairiose Europos Sąjungos šalyse ir už jos ribų atliktus tyrimus. Antroji dalis susijusi su empirine tyrimo dalimi. Išsamiai aprašę metodiką, kurios buvo laikomasi atliekant tyrimą, atliksime kiekybinę duomenų, gautų pildant maisto atliekų dienoraščius, analizę. Galiausiai bus aptarti tyrimo rezultatai ir paminėti pasiūlymai

Nacionalinis

Maisto atliekų tvarkymo sistema

Valdymo sistema

Pagrindiniai sertifikavimo proceso etapai:

-Pirminis patikrinimas (pagal prašymą): atotrūkio analizė ir organizacijos atitikties reikalavimams lygio įvertinimas.

-Dokumentų ir sertifikavimo patikra: audito veikla siekiama patikrinti sistemos atitiktį minėtiems reikalavimams

-Kasmetiniai priežiūros vizitai: atliekami sertifikato galiojimo laikotarpiu, jais siekiama stebėti sistemos priežiūrą ir tobulinimo proceso tęstinumą.

-Sertifikato atnaujinimas (pasibaigus jo galiojimo laikui)

Nacionalinis

„Bring it Back“

Programėlė

„Bring it Back“ – tai maisto tvarkymo programėlė, kuria galima stebėti maistą, kuris dar yra šviežias, bet dienos pabaigoje nebus utilizuotas, tačiau bus išimtas bei išmestas. Taip siekiama užkirsti kelia uždaram ratui, kuris turi didžiulį neigiamą poveikį aplinkai, skatina maisto švaistymą ir prisideda prie pasaulinio maisto trūkumo kūrimo, kartu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. „Bring it Back“ bendruomenės tikslas – augti tol, kol visiems užteks maisto, bet nebus paliekamas neigiamas poveikis aplinkai.

Nacionalinis

Food Waste

Programėlė

Theodoridžio teigimu, maždaug po aštuonių mėnesių, kai buvo sukurta išsami maisto duomenų bazė, „Food Waste App“ perėjo į bandomąjį etapą ir dabar įgyvendina ir apdoroja nuo 2022 m. vasaros gautus naujus duomenis. Šiuo metu programėlė yra pirmajame įgyvendinimo etape, t. y. vartotojai yra skatinami savo noru registruoti jų namų ūkio maisto atliekas. Antrajame etape vartotojams bus perduodami savaitės ar net mėnesio duomenys, kad jie tiksliai žinotų, kokias maisto kiekius išmeta. Programėlės esmė, kuri motyvuos vartotoją dėl maisto švaistymo, yra trečiasis taikomosios programos etapas, kurį komanda siekia įtraukti į projektą per 2023 m: „Norime įtraukti vidutinę išmetamo maisto kainų sąmatą, kuri motyvuotų tausoti, kadangi vartotojai žinos, kiek per mėnesį išmeta maisto ir kiek tai kainuoja finansiškai.”

Nacionalinis

Maisto atliekų prevencijos ir perdirbimo politikos ir teisės aktų santrauka

Įstatymas

Graikija yra parengusi Nacionalinę strateginę atliekų prevencijos programą, pagrįstą socialinių ir ekonominių sąlygų, atliekų prevencijos ir (arba) tvarkymo rezultatų bei sąveikos su kitomis politikos sritimis vertinimu, kurioje maisto atliekos siūlomos kaip pagrindinis atliekų srautas ir (arba) prioritetinė intervencijos sritis.

Nuo 2014 m. vasario mėn. remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. Įstatymo Nr. 4238/2014 46§1 dalimi, maisto produktų, vaistų, drabužių ar kitų prekių, išskyrus akcizais apmokestinamas prekes, dovanojimas neapmokestinamas PVM. Šios prekės gali būti nemokamai teikiamos Graikijoje teisėtai įsteigtiems viešiesiems subjektams arba privačioms ne pelno organizacijoms, kurių labdaros tikslas yra įrodytas ir kurios turi būti dalijamos tik pažeidžiamų socialinių grupių patogumui ar komfortui.

Atliekų apibrėžtis pateikta Įstatyme 4042/2012, į kurį įtraukta Pagrindų direktyva 2008/98/EB dėl atliekų. Jame išplėstas principas „teršėjas moka“ ir nustatyti aiškesni reikalavimai atliekų tvarkymo srityje.

Nacionalinis

Saving Food

Projektas

„ViLabs“ yra privati mokslinių tyrimų ir inovacijų laboratorija, teikianti įvairias mokslinių tyrimų, plėtros ir konsultavimo paslaugas nacionalinėms ir tarptautinėms įmonėms ir organizacijoms, naudojanti unikalų materialių ir nematerialių išteklių, įskaitant žinias, patalpas, žmogiškuosius ir finansinius išteklius, rinkinį, padedantį mokslininkams ir verslininkams diegti naujoves.

„Boroume“ yra pelno nesiekianti organizacija, siekianti sumažinti maisto švaistymą ir kovoti su nepakankama mityba Graikijoje. Organizacija kasdien gelbsti maisto produktus ir maistą iš visų galimų donorų ir per labdaros organizacijas perduoda juos žmonėms, kuriems trūksta maisto. Nuo 2011 m. iki šios dienos organizacija iš viso išgelbėjo ir perdavė daugiau nei 18 000 000 maisto porcijų.

Nacionalinis

Retaste

Konferencija

Konferencijoje „RETASTE 2023“ mokslininkai, verslininkai ir organizacijų, susijusių su maisto gamyba, platinimu ir vartojimu, atstovai, taip pat tie, kurie susiduria su maisto atliekomis, susidarančiomis kiekviename ‚nuo ūkio iki stalo“ etape, turi galimybę pristatyti mokslinius tyrimus ir novatoriškus rezultatus, kuriais siekiama spręsti šiuos iššūkius. „RETASTE 2023“ siekia skatinti mokslinius tyrimus, kurie padėtų pereiti prie atsparesnių ir ekologiškai, socialiai bei ekonomiškai tvarių maisto sistemų sausumoje ir jūroje, užtikrinančių sveiką mitybą visiems ir nekeliančiančių neigiamo poveikio aplinkai.

Nacionalinis

The Food Waste Nudge

Eksperimentas/Projektas

Graikija, kaip ir visa Europa, šiuo metu susiduria su didele problema – kasmet išmetama daug restoranų maisto. Pagrindinė šios problemos priežastis yra ta, kad restoranai nesugeba panaudoti maisto liekančio iš lankytojų lėkščių.

Duomenys rodo, kad tai didelė problema, lyginant su kitomis socialinėmis ir ekonominėmis ar aplinkosaugos problemomis. Naujausių tyrimų duomenimis, Europoje kasmet išmetama 1,3 tonos maisto, o beveik trečdalis restoranuose patiekiamo maisto yra iššvaistoma. Vien tik Graikijoje vienam žmogui vidutiniškai tenka išmesti 100 kg maisto.

Tokios didžiulės maisto porcijos neturėtų būti švaistomos, atsižvelgiant į pastaruoju metu didelį skurdo ir bado lygį nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Norėdama ištirti šią problemą, „Nugging Unit Greece“ (NUG) komanda nusprendė atlikti pirmąjį „nudging“ eksperimentą.

Italija

Nacionalinė

Too Good To Go

Programėlė

Programėlė „Too Good To Go“ padeda mažinti maisto švaistymą ir gauti pelno iš produktų, kurie kitu atveju būtų išmesti. Be to, 76 proc. Programelės naudotojų, tampa aktyviais pirkėjais. Programėlę galima naudoti „iOS“ ir „Android“ įrenginiuose, o joje naudotojas gali susisiekti su restoranais ir parduotuvėmis, kuriose yra neparduoto maisto pertekliaus. 2015 m. Danijoje grupės jaunų žmonių sukurta kaip priešprieša maisto švaistymui, programėlė leidžia klientams už mažesnę kainą įsigyti „stebuklingų dėžučių” su per dieną neparduotu maistu iš restoranų, barų ir maisto prekių parduotuvių.

Nuo 2019 m. kovo mėn. veikianti Italijoje, 2021 m. ji buvo daugiausiai italų atsisiųsta „Maisto ir gėrimų” programėlė.

Nacionalinė

MyFoody

Programėlė

„MyFoody“ buvo sukurta 2015 m., siekiant skatinti sąmoningą maisto vartojimą ir taip sumažinti maisto švaistymo problemą. Ši problema sparčiai auga, nes daugiau nei trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto nesuvartojama ir patenka į šiukšlių dėžę. Programėle siekiama sumažinti šį neefektyvumą kaip sprendimą, galintį maisto atliekas paversti ištekliais. „myFoody“ platforma sujungia prekybos centrus su vartotojais, todėl pastarieji realiuoju laiku gali sužinoti palankiausius produktų, kuriems gresia pavojus būti išmestiems, pasiūlymus arčiausiai jų esančiose parduotuvėse. Prisijungusios prie „MyFoody“ parduotuvės galima pagerinti maisto pertekliaus valdymą, sumažinti maisto atliekų kiekį ir informuoti apie savo tvarų įsipareigojimą.

Nacionalinė

Bring the Food

Programėlė

Projektas pradėtas įgyvendinti 2012 m. Trento mieste Bruno Kesslerio fondo mokslininkų pastangomis. Solidarumo programėlė teigė palengvisianti bendradarbiavimą tarp mažų maisto pramonės įmonių, turinčių pertekliaus, kuriuo galėtų disponuoti, ir savanorių organizacijų, galinčių juos įdarbinti ir padėti skurstantiems žmonėms. Tyrėjų ištobulinta technologija buvo puikiai pritaikyta naudoti – įmonėms buvo sukurta realiuoju laiku atnaujinama skaitmeninė vitrina, kurioje buvo rodomas jų maisto produktų perteklius, kad labdaros organizacijos galėtų jį laiku rezervuoti ir atsiimti. Kiek vėliau projektas išsiplėtė ir buvo sujungtas su „Maisto banku“. Netrukus „Bring the Food“ priemone, užtikrinanti labdarą ir solidarumą, padedanti restoranams įveikti sunkų ekonomikos atsigavimą. Taip platforma tapo nemokama vitrina, kurioje restoranai iš didžiosios Šiaurės Italijos dalies gali pristatyti pusiau perdirbtus produktus (konservus, paruoštus padažus, šviežius makaronus…), siūlomus klientams toje vietovėje ir pristatomus į namus.

Vietinis

Bella Dentro

Projektas

2018 m. du jauni verslininkai Camilla Archi ir Luca Bolognesi įkūrė „Bella Dentro“. Šios įmonės tikslas – sugrąžinti orumą vaisiams ir daržovėms, kurie priskiriami „atliekoms“ dėl etstetinių trūkumų, tačiau „gražūs viduje“, kaip ir juos auginančių žmonių darbui, skatinant alternatyvą tradicinei platinimo grandinei, kuri būtų etiškesnė ir tvaresnė. Devynių atskirų gamintojų (Lombardija, Emilija-Romanija, Trentinas, Venetas, Kalabrija, Sicilija ir Apulija) dalyvavimo dėka buvo išgelbėta daugiau kaip 75 tonos produktų, iš kurių penki buvo paaukoti labdaros organizacijoms kaip kovos su skurdu priemonė.

Taip pat, siekdama išsaugoti vis daugiau produktų ir dar labiau padidinti etinę-socialinę tiekimo grandinės vertę, „Bella Dentro“ kartu su „L’Officina Coop Sociale di Codogno“, socialine gamybos įmone, skirta autizmo ir kitų pažeidžiamų asmenų mokymui ir įdarbinimui, įsteigė vaisių ir daržovių perdirbimo cechą. Čia gaminamos uogienės, konservai, sultys ir, svarbiausia, džiovinti vaisiai, kurių galima įsigyti fizinėje ir elektroninėje parduotuvėje.

Nacionalinis

LEGGE 19 agosto 2016, n. 166

Įstatymas

2016 m. rugpjūčio 19 d. Įstatymo Nr. 166 „Dėl maisto ir farmacijos produktų dovanojimo ir platinimo socialinio solidarumo tikslais ir siekiant apriboti atliekų susidarymą” vienas iš tikslų yra padėti sumažinti atliekų susidarymą, skatinti pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, taip pat prisidėti prie nacionalinių atliekų prevencijos programos bendrųjų tikslų įgyvendinimo. Įstatymu, į kurį įtraukta daug Nacionalinio kovos su maisto švaistymu plano (PINPAS) elementų, siekiama skatinti maisto ir farmacijos produktų panaudojimą ir dovanojimą socialinio solidarumo tikslais. Įstatymas yra skirtas viešiesiems ir privatiems subjektams, kurie siekia ne pelno, pilietinių ir solidarumo tikslų. Maisto verslo subjektai gali nemokamai atiduoti maisto produktų perteklių donorams, kurie privalo juos, taip pat nemokamai, pirmiausia skirti nepasiturintiems žmonėms, jei tai yra žmonėms vartoti tinkami produktai; kitais atvejais – paramai gyvūnams ir asmeniniam kompostavimui.

Recup

Projektas

„Recup“ yra „Fondazione Cariplo“ remiama socialinio skatinimo asociacija, kovojanti su maisto švaistymu Milano atvirosiose turgavietėse. Nuo 2016 m. jai pavyko surinkti beveik 100 tonų dar tinkamų vartoti vaisių ir daržovių, kurie kitu atveju būtų buvę išmesti. Pagrindinė „RECUP“ veikla vykdoma 11-oje turgaviečių Milane ir Veronoje, kur kiekvieną savaitę APS iš prekybininkų gauna dešimtis dėžių su neparduotais produktais, kurie yra rūšiuojami ir nemokamai dalijami. Vienas iš pagrindinių asociacijos principų yra tas, kad kiekvienas, padedantis surinkti ir rūšiuoti, turi teisę į dalį išsaugoto maisto, užtikrinant pagarbą kitiems, neišskiriant žmonių, atsidūrusių sunkioje padėtyje, besidominčių maisto švaistymo problema ar tiesiog smalsių praeivių. Pasirinkus tokį intervencijos būdą, spontaniškai sukuriama atpalaiduojanti, daugiakultūrė ir tarpgeneracinė aplinka, kurios dėka galima atsiliepti į vis akivaizdesnį poreikį didinti socialinę sanglaudą Milano rajonuose ir kartu mažinti maisto švaistymą.

Nacionalinė

Banco Alimentare

Organizacija

Fondas „Banco Alimentare“ yra Italijoje veikianti ne pelno siekianti organizacija, kuri renka maisto produktus, susigrąžina žemės ūkio ir pramonės produkcijos perteklių ir paskirsto jį visoje teritorijoje išsibarsčiusioms labdaros įstaigoms, kurios teikia pagalbą nepasiturintiems žmonėms. Šio, kaip ir kitų maisto bankų, pagrindinis tikslas – socialiai įkainoti maisto perteklių labdaros tikslais. Pagrindiniai atliekų šaltiniai žemės ūkio ir maisto produktų grandinėje, su kuriais susijusi organizacijos veikla, yra pirminė gamyba, perdirbimas, paskirstymas ir galutinis individualus ar kolektyvinis vartojimas. Sveiki produktai, kurie vis dar tinkami vartoti, bet kurių dėl daugiausia rinkos priežasčių nebegali parduoti įmonės ir organizuotai platinti dideliu mastu ir kurie dėl to prarado savo ekonominę vertę, yra surenkami ir per tinklą, sudarytą daugiausia iš savanorių, nemokamai paskirstomi susijusioms labdaros įstaigoms, o jų kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į žmonių, kuriems teikiama pagalba, skaičių ir poreikius.

Nacionalinis

Buon Fine

Projektas

„Coop“ parduotuvė jau daugelį metų pirmauja kovoje su maisto atliekomis dėka „Buon fine“ projekto. Specialioje parduotuvės zonoje galima rasti produktų su etikete „Buon fine“, kuriems taikoma nuo 30 iki 50 proc. nuolaida, nes jų tinkamumo vartoti terminas artėja prie pabaigos arba jie turi nežymų pakuotės defektą. Jei produktas, nepaisant nuolaidos, lieka neparduotas, jis paaukojamas vienai iš asociacijų, kurios rūpinasi socialiai remtinais žmonėmis arba, jei tai gyvūninės kilmės produktai, beglobiais keturkojais. Laiko veiksnys šiuo atveju yra labai svarbus: nuo dovanojimo iki produkto paruošimo turi praeiti itin mažai laiko, todėl taip pat svarbu užtikrinti žemą temperatūrą. Parduotuvėse, kuriose veikia „Buon fine“, produktai, kurių galiojimo laikas baigiasi tą pačią dieną, ankstyvą popietę surenka parduotuvės darbuotojai ir paruošia juos asociacijoms, kurios per trumpą laiką juos atsiima. 2020 m. šios iniciatyvos dėka šimtams organizacijų ir asociacijų visoje Italijoje buvo išdalinta net 5 000 tonų maisto produktų.

Nacionalinė

PucciFrigo

Programėlė

„PucciFrigo“ padeda sumažinti maisto atliekų kiekį, lengvai ir smagiai stebint galiojimo terminus. Tai „Android“ programėlė, kuri primena apie maisto produktų galiojimo terminus ir padeda išvengti nereikalingų bei brangiai kainuojančių atliekų. Valdymas paprastas ir intuityvus: programėle pažymimas maisto produkto pavadinimas ir jo galiojimo data, taip užtikrinant nuolatinį ir paprastą jo stebėjimą. Maisto produktai atrodo laimingi ir besišypsantys, kai iki galiojimo pabaigos lieka dar daug dienų, o artėjant jos terminui pamažu tampa liūdnesni. Kasdieniai pranešimai įspėja apie artėjantį maisto produkto galiojimo terminą arba primena, kad reikia atnaujinti „PucciFrigo“ informaciją apie neseniai įsigytus ar suvartotus produktus.

Regioninis

IA zero waste

Projektas

Pirmą kartą Italijos teritorijoje pradėtas bandomasis projektas, kuriame dirbtinio intelekto technologija naudojama siekiant visiškai tiksliai stebėti ir mažinti maisto atliekų kiekį. Šį eksperimentą vykdo „Elior“ grupė, jau daugelį metų aktyviai veikianti tarptautinėje restoranų pramonėje, bendradarbiaudama su startuoliu „Winnow“. Pirmasis technologijos diegimas pradėtas prieš kelis mėnesius „Elior“ restorane „Fourchette“ Milane. Sprendimas apima virš šiukšlių konteinerių įrengtą kamerą, kuri fiksuoja maisto atliekų vaizdus. Sistema išmoksta atpažinti įvairius išmetamus maisto produktus, automatizuoja didžiąją dalį maisto atliekų registravimo proceso ir teikia išsamias ataskaitas apie virtuvėje ir valgomajame išmesto maisto kiekius ir rūšis. Tai unikalus eksperimentinis projektas, leidžiantis tiek pritaikyti pasiūlą, kad ji geriau atitiktų klientų pageidavimus ir taip sumažintų atliekų kiekį, tiek didinti informuotumą apie vartotojų įpročių įtaką maisto švaistymo problemai.

Nacionalinis

Squiseat

Programėlė

Programėlės tikslas – realiu laiku pranešti apie neparduotą maistą arčiausiai vartotojų esančiose maitinimo įstaigose ar parduotuvėse, užtikrinant patogų ir greitą jų atsiėmimą. Lyginant su kitais panašiais sprendimais, programėlė iš esmės skiriasi pasirinkimo galimybe: kiekvienas asmuo užsisako pageidaujamą produktą, tačiau moka ne 1/3, o pusę pradinės kainos. Tai leidžia padidinti siūlomų patiekalų vertę, aiškiai parodant klientui, kad jis perka ne blogiausios kokybės „atliekas“, o aukščiausios kokybės perteklinius patiekalus ar produktus. Tokiu būdu verslai turi ekonominę grąžą, o vartotojai jų poreikius atitinkančią pasiūlą, siūlant ir individualizuoti patirtį, pritaikyta veganams ar turintiems alergijų. Vienas iš programėlės privalumų, kad ji leidžia iš anksto užsisakyti šviežių produktų už visą kainą kitai dienai, taip skatinant klientų lojalumą ir apgalvotą vartojimą.

Nacionalinis

Avanzi Popolo

Projektas

Šis projektas yra keturių draugų sumanymas, kuriuo siekiama sujungti tuos, kuriems reikia pagalbos, su tais, kurie turi nevartojamo maisto. „Avanzi Popolo 2.0“ yra garsiausias iš daugelio 2015 m. įkurtos asociacijos „Farina 080“ projektų. „Avanzi Popolo 2.0“ – tai internetinė platforma kiekvienam, kuri netrukus turės ir programėlę išmaniesiems telefonams. Prie platformos prisijungę asmenys, namuose turintys nesuvartoto maisto, kuriuo nori pasidalinti, sukuria naują „krepšelį“. Platforma veikia kaip tarpininkas, jungiantis tuos, kurie turi maisto perteklių, ir tuos, kuriems reikia arba kurie gali prasmingai panaudoti šią paramą.

Vietinis

Hub di quartiere

Projektas

Projektas „Neighbourhood Hub” buvo pradėtas įgyvendinti pagal Milano miesto, Assolombarda ir Milano politechnikos instituto remiamo protokolo „Zero Waste” veiksmus, bendradarbiaujant su Banco Alimentare della Lombardia ir remiant QuBì programai. Kaimynystės centro tikslas – pateikti konkrečius atsakymus į poreikį mažinti maisto atliekų kiekį mieste ir užtikrinti maisto prieinamumą žmonėms, kuriems jo reikia, garantuojant nedidelio masto maisto surinkimo ir perskirstymo paslaugą. Patvirtinta, kad šis augantis projektas yra sėkmingas atsakas į maisto poreikį rajone dėl viešojo sektoriaus, pelno siekiančių, ne pelno siekiančių ir universiteto institucijų bendradarbiavimo tinklo.

Nacionalinis

Last Minute Sotto Casa

Programėlė

„LMSC“ yra didžiausia skaitmeninė bendruomenė, kovojanti už atliekų mažinimą. Tai programėlė sukurta „Up Day“ startuolio, kurie save apibūdina kaip „novatorišką startuolį, turinti socialinį pašaukimą”. Programėlė veikia jau kelerius metus, turi apie 100 tūkst. atsisiuntimų, o jos įprastinė versija leidžia parduotuvių savininkams, kurių maisto produktų galiojimo laikas artėja prie pabaigos, informuoti netoliese esančius pirkėjus apie galimybę įsigyti šių produktų su 50 ar 60 proc. nuolaida. Naujai įdiegta „Caon“ funkcija leidžia parduotuvių savininkams bendrauti su vietos gyventojais naudojantis tiesioginių pranešimų sistema, kuria jie gali pateikti informaciją apie konkrečią parduotuvės veiklą, jos darbo laiką, naujus produktus, bet ypač apie siūlomas papildomas paslaugas, pavyzdžiui, galimybę maisto produktus paruošti ir supakuoti arba pristatyti į namus.

Nacionalinė

Svuotafrigo

Programėlė

Programėlę galima rasti „Google“ ir „Play Store“. Joje siūloma daugiau nei 25 tūkst. receptų, kaip paruošti maisto produktus, esančius mūsų šaldytuve. Paieška atliekama pasirenkant užkandžius, pagrindinius patiekalus, desertus ir įvedant norimo naudoti ingrediento pavadinimą. Sistema filtruoja turimus receptus pagal įvestus parametrus ir pateikia daugybę idėjų, padedančių išvengti atliekų. „Svuotafrigo“ yra ne tik atvirkštinė receptų knyga, bet ir didžiulė enciklopedija pradedantiesiems virėjams, susieta net su 15 000 receptų iš pagrindinių žurnalų ir itališkų maisto gaminimo tinklaraščių. Naudojant programėlę mėgstamo patiekalo galite ieškoti įėję į pirmąjį ekraną ir spustelėję „Receptų pavadinimas“.

Regioninis

Biova Project

Startuolis

Startuolio tikslas – sumažinti maisto atliekų kiekį pakartotinai panaudojant neparduotą duoną iš didelio masto platinimo, taip pat iš kaimyninių kepyklų. „Biova Project“ surenka neparduotą duoną iš prekybos vietų arba iš vietos subjektų, su kuriais yra užmezgusi ryšius, pavyzdžiui, iš rajono ar regiono, ir naudoja ją, kad pakeistų iki 30 proc. žaliavos, tradiciškai naudojamos alui gaminti – miežių salyklo. Alus verdamas esamose vietinėse laboratorijose ir ženklinamas tais pačiais tiekimo kanalais kaip ir neparduota duona, o etiketėje nurodoma naudojamos duonos kilmė. Tačiau tuo ratas nesibaigia. „Biova Project“ pakartotinai panaudoja alaus atliekas užkandžiams ir pačių produktų pakuotėms gaminti.

Nacionalinis

Naste Beauty

Startuolis

Turine įsteigtas startuolis gamina kosmetiką iš obuolių perdirbimo atliekų. Du jauni įkūrėjai, gavę Turino aplinkosaugos parko technologinę paramą, dalyvavo Europos bendrijos kvietime teikti paraiškas. Rezultatas – procesas, varomas vien tik atsinaujinančia energija, kuris prasideda nuo to, kas lieka po obuolių sulčių gamybos: žievelės, sėklų ir labai nedidelio kiekio minkštimo. Viskas išdžiovinama, sumalama ir paverčiama miltais. Po to šie milteliai rehidratuojami ir homogenizuojami, taip gaunamas kosmetikos pagrindą sudarantis junginys, vadinamas obuolių pasta.

Nacionalinis

Orange Fiber

Startuolis

„Orange Fiber“ – tai sicilietės Enricos Arenos vykdomas projektas, kurio tikslas – gaminti tekstilės gaminius iš apelsinų perdirbimo atliekų. Nuo pat pradžių buvo siekiama iš citrusinių vaisių atliekų Italijoje kurti žiedinius audinius ir taip aktyviai prisidėti prie vis labiau aplinką tausojančios tekstilės pramonės ateities. Kasmet Italijoje pagaminama 700 tūkst. tonų minkštimo (taip vadinamos citrusinių vaisių spaudimo atliekos). „Orange Fiber“ dalį jų pakartotinai panaudoja celiuliozei išgauti, o iš jos – pluoštui ir verpalams. Galima gaminti šimtaprocentinį „Orange Fiber“ audinį, taip pat įvairių medžiagų mišinį, pavyzdžiui, maišant iš celiuliozės gautą pluoštą su šilku. „Orange Fiber“ bendradarbiavo su „Ferragamo“ ir Italijoje gaminamų kaklaraiščių prekės ženklu „E. Marinella“ ir kitais. Taip pat „Orange Fiber“ yra gavusi daugybę apdovanojimų, įskaitant „Vogue Yoox challenge 2021“. Organizacijos tikslas per ateinančius dešimt metų – gaminti žaliavą iš alternatyvių, tvarių šaltinių ir maisto atliekų ir tai daryti labai efektyviai, pavyzdžiui, energijos gamybai naudoti biomasę ir mažinti vandens suvartojimą.

Nacionalinis

Mixcycling

Startuolis

Tikėdama, kad bet kokios atliekos gali tapti ištekliais, „Mixcycling“ transformuoja pramoninio perdirbimo atliekas, suteikdama joms naują gyvenimą. Viskas prasidėjo 2020 m. nuo poreikio utilizuoti vertingas atliekas, pavyzdžiui, kamštienos ir medienos atliekas, gaunamas Vičenzoje įsikūrusioje kamštienos įmonėje „Labrenta“. Nuo tada startuolio įkūrėjai užpatentavo inovatyvią sistemą, pagrįstą augalinio pluošto, gaunamo iš vietinės arba nulinės žemės ūkio pramoninės gamybos – medienos, kamštienos, taip pat sėlenų, ryžių lukštų, žolės, pergamento – sinteze su bioplastiku, gaunamu iš atsinaujinančių šaltinių arba perdirbtų polimerų, kad būtų sukurta gyvybė naujiems aukštos kokybės ir tvariems produktams. Šią paslaugą startuolis teikia įvairių sektorių bendrovėms, taip pat gali apskaičiuoti augalų pluoštuose įkalinto CO2 kiekį ir panaudoti jį kuriant biokompozitus.

Nacionalinis

Kmia

Startuolis

Iš inovacijų ir meilės Sicilijai gimė „Kymia“ – moterų įkurtas startuolis, kuris didina žemės ūkio atliekų, ypač pistacijų iš Brontės, vertę kurdamas ekologiškus ir tvarius kosmetikos gaminius. Labiausiai juos išskiria neabejotinai idėja kurti vertę iš atliekų ir pagarba regionui. Ypatingas dėmesys skiriamas tvarumo ir aplinkos vertybėms ekologiškame gamybos cikle nuo sudėties iki pakavimo ir pastarojo utilizavimo, laikantis žiedinės ekonomikos principų. Projektas apima aukštos kokybės senėjimą stabdančios kosmetikos linijos kūrimą, kuri primena apie planetą ir ištikimybę ekologijai ir žiedinės ekonomikos principams.

Regioninė

Io Potentino Onlus

Asociacija

Magazzini Sociali – Solidarietà Circolare (Socialiniai sandėliai – žiedinis solidarumas) – taip vadinasi projektas, kuriuo siekiama sukurti organizuotą, bendrą ir visuotinę maisto pertekliaus surinkimo ir paskirstymo sistemą. Projektas susijęs su maisto pertekliaus iš didelio ir mažo masto paskirstymo ir (arba) po kulinarinių renginių surinkimu ir perskirstymu. Naudojant programinę įrangą užtikrinamas visiškas dokumentinis socialinės akcijos atsekamumas, skaidrumas donorams, logistikos valdymas ir savalaikis ataskaitų teikimas.

Lietuva

Tarptautinis

Know your food

Programėlė

„Know your food“ – tai Lietuvoje kuriama moderni mobilioji programėlė, kuria siekiama spręsti vieną aktualiausių šių laikų problemų – klimato kaitą. Suteikdama naudotojams išsamią informaciją apie jų perkamo maisto poveikį aplinkai, ši programėlė gali svariai prisidėti prie kovos su klimato kaita.

Programėlėje bus siūlomos įvairios funkcijos, padėsiančios naudotojams priimti pagrįstus sprendimus dėl perkamo maisto. Internetinės maisto prekių parduotuvės galės integruoti šias funkcijas į savo interneto svetaines, kad vartotojai galėtų susipažinti su tokiais svarbiais duomenimis kaip kilmės šalis, pakuočių tvarumas, anglies dvideginio pėdsakas ir trąšų naudojimas įvairiems maisto produktams. Naudodamiesi „Know your food“ vartotojai galės stebėti savo CO2 pėdsaką ir gauti atlygį už tvarių maisto produktų pirkimą. Rinkdami taškus ar monetas už tokius pirkinius, jie galės juos iškeisti į nuolaidas tvarumą skatinantiems produktams.

Vietinis

Maisto tausojimas profesionalioje virtuvėje

Gairės

„Miesto laboratorijos“ komanda parengė gaires, kurios padeda pradedantiesiems virėjams ir kavinių bei restoranų savininkams įgyvendinti tvarumo principus savo virtuvėse. Šie patarimai parengti remiantis „Miesto laboratorijos“ kavinės kasdiene patirtimi, Lietuvos restoranų, vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos šefės, sveikos mitybos propaguotojos, visuomenės veikėjos Aidos Matulevičiūtės paskaitomis apie maisto tausojimą profesionalioje virtuvėje, būsimiems virėjams skaitytomis „Miesto laboratorijoje“ 2019 m. rudenį, garsiausių pasaulio „restoranų be atliekų“ taikomais metodais ir praktikomis. Leidinys parengtas įgyvendinant projektą ,,Maisto tausojimo laboratorija” finansuojama Europos komisijos pagal projektą „Europe in the World–Engaging in the 2030 Sustainable Development Agenda“ (projekto nr. CSOLA/ 2017/388-064). Laikydamiesi šių gairių, pradedantieji virėjai ir kavinių ar restoranų savininkai gali padėti skatinti tvarumą ir daryti teigiamą poveikį aplinkai, kartu teikdami sveiką ir skanų maistą savo klientams.

Vietinis

Hidroponinis daržas

Iniciatyva

Hidroponika – tai augalų auginimas be dirvožemio vandenyje, praturtintame maistinėmis medžiagomis ir deguonimi. „Miesto laboratorijoje“ hidroponiniame darže, kuris yra atviras visuomenei, visus metus atliekami novatoriški sodininkystės eksperimentai. Tai bene vienintelė vieta Lietuvoje, kur kiekvienas gali laisvai ateiti ir susipažinti su sodininkavimo sistema. Šis sodininkystės būdas laikomas vienu perspektyviausių, nes taupo vietą, vandenį ir šviesą. Jis ypač populiarus didžiuosiuose miestuose, kur trūksta vietos arba dėl užterštumo negalima auginti daržovių lauke. Pavyzdžiui, hidroponiniai sodai įrengti nenaudojamuose metro tuneliuose Londone ir ant dangoraižių stogų Honkonge. Hidroponiniuose daržuose sutaupoma beveik 40 proc. vandens, palyginti su įprastine žemdirbyste, o naudojant energiją taupančias LED lempas elektros energijos sąnaudos yra minimalios. Be to, tai geras sprendimas, padedantis išvengti tam tikrų rūšių daržovių importo ar ilgo transportavimo, kad šviežių prieskoninių žolelių, salotų ar špinatų būtų galima įsigyti vietoje. Taikydami hidroponiką, pavieniai asmenys ir bendruomenės gali tvariai ir aplinkai draugiškiau auginti šviežius produktus.

Nacionalinis

Maisto atliekų surinkimas ir perdirbimas

Verslas

Įmonė siūlo profesionalias įvairių rūšių atliekų, įskaitant augalinės kilmės maisto atliekas, panaudotą kepimo aliejų ir riebalus, šalutinių gyvūninių produktų atliekas ir viešojo maitinimo įstaigų atliekas, surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo paslaugas. Jie užtikrina saugų visų atliekų tvarkymą, naudodami tinkamai paženklintus, dezinfekuotus ir sandarius konteinerius ir skirstydami juos į tam tikras kategorijas. Jų paslaugos skirtos padėti asmenims, įmonėms, įstaigoms ir kitoms organizacijoms laikytis atliekų tvarkymo taisyklių ir sumažinti poveikį aplinkai. Įmonė gali iš anksto sudaryti atliekų surinkimo grafikus arba teikti paslaugas pagal iškvietimą, todėl jos klientams atliekų tvarkymas yra greitas ir patogus.

Vietinis

Europos sveikos mitybos diena

Renginys

Europos sveikos mitybos diena – tai kasmetinis renginys, minimas Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone. Šį renginį organizuoja Vilniaus visuomenės sveikatos biuras ir kviečia gyventojus dalyvauti sveikos mitybos įpročius skatinančiose veiklose ir renginiuose. 2022 m. renginio tema buvo tvarumas ir tvari mityba, kuria siekta didinti informuotumą apie mūsų maisto pasirinkimo poveikį aplinkai. Renginys skatino dalyvius rinktis tvarų maistą, kuris būtų naudingas ne tik jų sveikatai, bet ir planetai. Šia tema organizatoriai siekė įkvėpti dalyvius žengti mažus, bet reikšmingus žingsnius sveikesnės ir tvaresnės ateities link.

Nacionalinis

„Maisto bankas“

Iniciatyva

„Maisto bankas“ yra atvira, nešališka ir nepriklausoma nevyriausybinė organizacija, kuri remiasi žmonių geranoriškumu ir socialiai atsakingų įmonių pagalba. Dažniausiai „Maisto bankui“, kuris dalina maistą skurdžiausiems ir labiausiai nepasiturintiems žmonėms, aukojamos prekės, kurių tinkamumo vartoti terminas yra netoli pabaigos. 58 % viso Maisto banko surenkamo maisto gaunama iš parduotuvių ir prekybos centrų logistikos sandėlių. Kiekvieną dieną „Maisto banko“ darbuotojai ir savanoriai vyksta į 502 parduotuves 81 Lietuvos mieste ir renka maisto produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, arba prekes su pažeistomis pakuotėmis. Organizacija bendradarbiauja su fiziniais asmenimis, socialinėmis ne pelno organizacijomis ir institucijomis, siekdama užtikrinti, kad geras maistas nebūtų išmetamas, o pagalba maistu pasiektų labiausiai pažeidžiamus asmenis. „Maisto bankas“ skatina atsakingą maisto vartojimą, racionalią mitybą, efektyvų išteklių naudojimą ir visuomenės solidarumą kovojant su maisto švaistymu, aplinkosaugą ir pagalbą tiems, kuriems jos reikia.

Vietinis

Kompostavimas - maisto atliekų perdirbimas

Gairės

Vilniaus Antakalnio bendruomenė žengė svarbų žingsnį tvaraus gyvenimo skatinimo link – sukūrė miesto atliekų tvarkymo ir kompostavimo gaires. Rekomendacijomis siekiama padėti miesto gyventojams, ypač sodininkų bendrijų nariams, pritaikyti ekologišką praktiką kasdieniame gyvenime. Šie sodininkai garsėja savo natūraliais daržininkystės metodais, kuriuose pirmenybė teikiama organinių medžiagų naudojimui ir kenksmingų cheminių medžiagų, tokių kaip trąšos ir pesticidai, vengimui. Kompostuodami organines atliekas, jie gali sukurti maistingomis medžiagomis turtingą dirvožemį, kuris būtinas sveikiems vaisiams ir daržovėms auginti. Gairėse pateikiami praktiniai patarimai, kaip tinkamai tvarkyti miesto gyventojų atliekas, įskaitant tai, kaip rūšiuoti ir šalinti įvairių rūšių atliekas ir kaip veiksmingai kompostuoti. Šiomis gairėmis Antakalnio bendruomenė tikisi įkvėpti daugiau Vilniaus gyventojų imtis tvaraus gyvenimo praktikų ir prisidėti prie sveikesnės ir ekologiškesnės aplinkos kūrimo.

Nacionalinis

Maisto atiduotuvė

Iniciatyva

„Maisto atiduotuvė“ – tai klestinti „Facebook“ grupė, tapusi svarbia platforma, kurioje visos šalies lietuviai gali bendrauti ir dalytis ne tik konservais ar bulvių pertekliumi. Tai virtuali susibūrimo vieta, kurioje žmonės dosniai siūlo savo perteklinį maistą, pavyzdžiui, blynus ar nesuvalgytus pyragus netoliese gyvenantiems, tikėdamiesi juos pavaišinti gardžiu maistu ar desertu.

Grupė, kurios narių skaičius siekia apie 17 000, yra tapusi aktyvia bendruomene, kurioje nuolat keičiamasi maisto produktais arba jų prašoma. Per šešerius gyvavimo metus pastebėta, kad grupės dalyvių mąstysena nepaprastai pasikeitė. Maisto produktų dovanojimo ar gavimo veiksmas nebėra susijęs su visuomenės vertinimu, nes nariai ėmė bendrai rūpintis tvarumu ir maisto švaistymo mažinimu.

„Maisto atiduotuvė“ yra įkvepiantis pavyzdys, kaip internetinė platforma gali skatinti bičiulystę ir kartu spręsti opias visuomenės problemas.

Regioninis

Kava virsta į šviesą

Projektas

„Paulig“ yra pirmoji įmonė Lietuvoje, kuri ėmėsi iniciatyvos ir 2017 m. pradėjo rinkti kavos tirščius perdirbimui. Šį žingsnį tvarumo link paskatino nuoseklus rūpinimasis kavos pupelių kelione nuo ūkio iki vartotojų. Kavos tirščius galima perdirbti ir paversti ekologiška, žalia energija. Tirščiai renkami vietose, kur suvartojama daug kavos, pavyzdžiui, verslo centruose, dideliuose biurų pastatuose, kavinėse ir prekybos centruose. Surinkti kavos tirščiai gabenami į vieną iš „Green Genius“ valdomų biodujų jėgainių. Šiuose dideliuose rezervuaruose kavos tirščius kartu su kitomis organinėmis atliekomis perdirba mikroorganizmai iki jų suirimo. Skaidymo proceso metu išsiskiria biodujos, kurios vėliau surenkamos ir naudojamos elektros energijai gaminti. Likusios atliekos tiekiamos ūkininkams kaip trąšos. Šio proceso metu surinkta energija buvo panaudota kalėdinėms eglutėms Vilniuje ir Kaune apšviesti. Be to, internete galima rasti daug naudingų patarimų, kaip kavos tirščius panaudoti namuose sodininkystei, maisto gaminimui ar namų švarai palaikyti.

Vietinis

„Tvaraus maisto akademijos“ pamoka

Projektas

Tvarus maisto vartojimas prasideda namuose, ir ši vertinga pamoka buvo perduota šefo Justino Kapkovičiaus ir Santa Maria skonio ekspertės Ievos Pikžirnytės-Dignaitienės. Nors iš pradžių pamoka buvo skirta moksleiviams, tačiau principai, kuriais ekspertai pasidalino, vienodai tinka ir suaugusiesiems. Pamokos metu daugiausia dėmesio buvo skiriama pagrindiniams tvarumo principams virtuvėje bei pristatė jais remiantis paruoštą visos dienos meniu.

Valgiaraštyje buvo pristatyti įvairūs naujoviški ir ekologiški kulinariniai pasirinkimai. Pusryčiams jie pritaikė vakarykštės duonos skrebutį ir patiekė jį su raudonosios arbatos padažu. Desertui buvo paruoštas gardus pyragėlis, kuriam pagaminti buvo naudojami kavos tirščiai.

Ši pamoka – įkvepiantis pavyzdys, kaip tvaraus maitinimosi praktika gali užtikrinti išskirtinę maisto kokybę ir kartu sumažinti poveikį aplinkai. Kūrybiškai pakeisdami vakarykščių maisto produktų panaudojimą arba tokias atliekas kaip kavos tirščiai paversdami gardžiais patiekalais, šefai pademonstravo kulinarinių naujovių potencialą tvarioje aplinkoje.

Vietinė

Bendruomenės virtuvės studija

Iniciatyva

Kauno rajono Lapių bendruomenės centro įsteigtas socialinis verslas „Virtuvės studija“ savo patalpose siūlo įvairias veiklas. Maisto gaminimas, namų dekoravimas ir amatų mokymas yra vieni iš pagrindinių bendruomenėje teikiamų paslaugų. Be to, organizuojamos teminės šventės ir įvairūs kiti renginiai, skatinantys įsitraukimą ir dalyvavimą. Edukacinėse programose pirmenybė teikiama tvarumui, akcentuojami metodai, padedantys išvengti maisto švaistymo, ir skatinama siekti efektyvios ir aplinkai draugiškos sveikos mitybos ir buities pusiausvyros, kartu mažinant pastangas ir išlaidas. Svarbu ir tai, kad iš šios veiklos gautas pelnas reinvestuojamas į nemokamas mokymo programas, specialiai pritaikytas daugiavaikėms šeimoms.

Vietinis

Šilainių sodai

Iniciatyva

Kauno Šilainių rajone, tarp daugiabučių, gatvių ir šaligatvių, atsirado bendruomenės daržas „Šilainių sodai“. Ši žalioji oazė įsikūrė Kauno VIII forto teritorijoje, kurioje entuziastingi asmenys augina įvairias daržoves, įskaitant kopūstus, braškes ir kitus soduose įprastus vaisius bei daržoves.

Šiuo metu „Šilainių sodai“ pradeda naują etapą, siekdami išlaikyti savitą bendruomenės dvasią, kurią įkūnija. Su neįkainojama vietos bendruomenės, savanorių ir partnerių parama šia iniciatyva siekiama pertvarkyti dalį Vlll forto teritorijos, kad ji atitiktų vietos gyventojų poreikius ir norus. Numatoma pertvarka apima aplinkos kūrimą, kuri skaitina miesto gyventojus užsiimti sodininkyste, bendruomenine veikla, dalyvauti edukaciniuose renginiuose, leisti laiką su artimaisiais ir pasinerti į gamtos grožį.

Nacionalinė

CoolŪkis

Iniciatyva

„CoolŪkis“ – tai išskirtinė socialinė iniciatyva, kurios tikslas – skatinti tvarumą, kovoti su socialine atskirtimi ir propaguoti ekologišką gyvenimo būdą. Suvesdami asmenis su nenaudojamų sodų ar sklypų savininkais, „CoolŪkis“ suteikia galimybę miestų gyventojams auginti daržoves ir rasti atgaivą aplinkoje už miesto. Be to, iniciatyva aktyviai propaguoja tvarų gyvenimo būdą organizuodama bendruomenės susitikimus, renginius ir edukacinius užsiėmimus. Padėdamas dalintis fiziniais ištekliais, pavyzdžiui, sodais, ir puoselėdamas žmonių ryšius per bendrą patirtį ir veiksmingą bendravimą, „CoolŪkis“ sukuria galingą sinergiją, kuri leidžia panaudoti dar neišnaudotą potencialą.

Nacionalinė

Gyvi Gali

Iniciatyva

Augalinė mityba suteikia unikalią galimybę pagerinti žmonių sveikatą ir kartu apsaugoti gamtą ir gyvūnus. Pripažindama šį potencialą, organizacija „Gyvi gali“ daug dėmesio skiria augalinės mitybos prieinamumui didinti, dėdama visapusiškas pastangas trijose pagrindinėse srityse: visuomenės švietimo, verslo bendradarbiavimo ir institucinių pokyčių.

Siekdama veiksmingai skleisti augalinės mitybos naudą, „Gyvi gali“ nuolat ieško įdomių būdų, kaip įtraukti visuomenę ir verslą. Šiuo metu vykdomos dvi veiksmingos augalinio maisto kampanijos:

Kampanija „NORI GALI“ siekiama didinti informuotumą apie augalinės mitybos privalumus. Jos tikslas – įkvėpti asmenis rinktis augalinį maistą ir padėti jiems perimti naujus įpročius.

Kampanija „ČIA GALI“ vienija restoranus, kurie siūlo augalinės kilmės patiekalus. Skatindama daugiau maitinimo įstaigų įtraukti į savo valgiaraščius augalinės kilmės patiekalus ir gyvūninės kilmės ingredientus pakeisti ekologiškomis alternatyvomis, kampanija skatina augalinės kilmės patiekalų pasirinkimo augimą.

Vietinė

Žalioji vakarienė Alytuje

Renginys

„Žalioji vakarienė“ – tai patrauklus renginys, vienijantis vietos bendruomenę ir svečius, susėdusius prie bendro stalo Alytaus Žaliojoje gatvėje. Ši vizualiai įspūdinga ir kultūriškai reikšminga proga ne tik pagerina miesto estetiką, bet ir skatina bendruomeniškumo jausmą, kartu skatindama tvarumą, solidarumą ir žaliąsias iniciatyvas.

Per pačią vakarienę laikomasi tvarios mitybos principų, į stalo dekoracijas įtraukiami ekologiški produktai. Įgyvendinant šią praktiką, renginys primena atsakingo vartojimo ir aplinkosauginio sąmoningumo svarbą.

Be to, iš „Žaliosios vakarienės“ gautos lėšos skiriamos žaliajai iniciatyvai „Grąžinkime Alytui pušis“. Šia iniciatyva siekiama nupirkti ir pasodinti pušų tam skirtose vietose visame Alytuje, pirmenybę teikiant teritorijoms, kuriose veikia socialinių paslaugų centrai.

Nacionalinis

„Zero waste“ festivalis

Projektas

„ZERO WASTE FEST“ – tai ekologiškai sąmoningas renginys, vienijantis aplinkosaugos, klimato kaitos, tvaraus gyvenimo, aktyvaus gyvenimo būdo ir holistinės gerovės klausimais besidominčius žmones. Jame dalyvauja ir patyrę tvarumo entuziastai, ir naujai susidomėję ekologiškesniu gyvenimo būdu.

Festivalis turi tris pagrindinius tikslus:

Kurti ir skatinti naujas socialines normas, kuriose pirmenybė teikiama tvarumui.

Kurti tvarių inovacijų kūrėjų ir vystytojų tinklą Lietuvos bendruomenėje.

propaguoti mokymąsi visą gyvenimą ir įkvėpti teigiamus asmeninius pokyčius pasaulinėje kovoje su klimato kaita.

Nuo pat festivalio įkūrimo 2019 m. jo populiarumas išaugo. Kiekvienais metais nagrinėjama tam tikra tema tvarumo srityje. 2020 m. dėmesys buvo sutelktas į VANDENĮ, 2021 m. tema sukosi apie MAISTĄ, o 2022 m. – apie TEKSTILĘ.

Vietinis

„#Aš Pats. Planuoju. Valgau. Rūšiuoju. Saugau“

Projektas

Projekto šūkis – „#Aš Pats. Planuoju. Valgau. Rūšiuoju. Saugau“. Tai bandomasis projektas Šiaulių miesto gyventojams, kurie ruošiasi artėjančiai Europos Sąjungos direktyvai, įpareigojančiai nuo 2024 m. sausio 1 d. rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas,

Šiuo šūkiu pabrėžiamas itin svarbus vaidmuo, kurį atliekame įvairiose mūsų kasdienio gyvenimo srityse. Jame pabrėžiama, kaip svarbu planuoti pirkinių sąrašus ir valgiaraščius, laikytis tinkamo valgymo etiketo (pavyzdžiui, vengti švaistymo), tvarkyti maisto likučius ir parodyti, kad mums rūpi aplinka, švara ir tvarka.

Siekiant palengvinti šią iniciatyvą, daugiau nei 100 daugiabučių namų gyventojams išdalyti specialūs maisto rūšiavimo kibirai ir informacija apie maisto ir virtuvės atliekų klasifikavimą. Gyventojai raginami kibirų turinį išmesti į 240 litrų talpos maisto ir virtuvės atliekų konteinerius, pastatytus šalia kitų komunalinių atliekų surinkimo konteinerių.

Bandomasis projektas bus vykdomas 6 mėnesius, per kuriuos specialistai analizuos susidarančių maisto atliekų kiekį ir spręs problemas, su kuriomis gyventojai gali susidurti rūšiuodami maisto atliekas atskirai.

Nacionalinis

Biomotorai – Waste2BioFuels

Verslas

„Biomotorai“, pirmaujanti įmonė panaudotų aliejų surinkimo ir apdorojimo srityje Baltijos regione, puikiai sprendžia šią aplinkosaugos problemą. Įmonė bendradarbiauja su daugiau kaip 2000 įstaigų, įskaitant kavines, restoranus, viešbučius, maisto gamybos ir prekybos įmones bei panašias įmones visoje Lietuvoje ir Latvijoje. Šiose įstaigose susidaro dideli kiekiai panaudoto aliejaus atliekų. Šiai problemai spręsti „Biomotorai“ naudoja specializuotus filtrus, kurie efektyviai išvalo panaudotą aliejų ir atskiria visus jame esančius maisto likučius. Išfiltruotas aliejus tiekiamas biokurą gaminančioms įmonėms. Eksportuodama išvalytą aliejų į Europos Sąjungos šalis, „Biomotorai“ užtikrina, kad šiai netirpiai medžiagai būtų suteikta vertinga paskirtis, taip sumažinant tolesnę aplinkos taršą.

Regioninis

„Maisto atlieka – žaliava !?!“

Projektas

Projekto tikslas – skatinti socialinį aktyvumą ir didinti vietos gyventojų informuotumą apie tvarumą ir atliekų rūšiavimą, ypač daug dėmesio skiriant maisto atliekoms. To bus siekiama vykdant visuomenės švietimą, įtraukiant įvairias suinteresuotąsias šalis, įskaitant jaunimą, įmones, bendruomenių narius, savivaldybių atstovus ir neįgaliuosius iš kaimo ir miesto vietovių.

Projektą sudarė keturi etapai: I etapas pristatė atliekų rūšiavimo kultūrą, daugiausia dėmesio skiriant maisto atliekų rūšiavimui, teisinei bazei, dabartinei būklei, savivaldybių veiklai ir tyrimų rezultatams. II etape per veiklas visuomenė buvo šviečiama atliekų rūšiavimo klausimais. III etape vyko praktinės eko-dirbtuvės, skirtos praktinei patirčiai įgyti. IV etapas baigėsi uždaromąja konferencija, filmo peržiūra ir diskusijomis apie būsimas veiklas.

Projektas įgyvendintas Trakų, Alytaus, Prienų ir Elektrėnų savivaldybėse, rengiantis Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos strategijai, kuri įsigalios 2024 m.

Nacionalinė

Atliekų kultūra

Projektas

Kovojant su vis didėjančia atliekų problema Lietuvoje, išskirtinio dėmesio sulaukė televizijos laida „Atliekų kultūra“. Ši programa yra katalizatorius, skatinantis mažinti bendrą atliekų suvartojimą šalyje. Per įdomius interviu laidoje rodomi novatoriški sprendimai, skatinantys asmenis rinktis gyvenimo būdą be atliekų. Per „Lrytas“ televiziją transliuojama laida „Atliekų kultūra“ sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo, skatindama tvaraus gyvenimo ir atliekų rūšiavimo praktikas visoje Lietuvoje. Be to, laidoje atskleista pasaulinė perteklinio vartojimo problema. Programoje itin akcentuojamas gyventojų tvaraus mąstymo ugdymas, pabrėžiant, kad sąmoningas vartojimas, maisto atliekų panaudojimas ir atliekų rūšiavimas yra esminiai šio kultūrinio pokyčio komponentai.